Iš tolo pasitinkanti Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr. 2 kviečia sužinoti ir suprasti, kaip atsiranda šiluma, karštas vanduo ir elektra. Tai – vienas įdomiausių veikiančių industrinių objektų Baltijos šalyse.

Didžiulė, daugiau nei 20 ha apimanti teritorija – tarsi miestelis, turintis savo gatves, istoriją ir paslaptis. Jo centre – raudonų plytų pastatas, kurį darbuotojai praminė Monstru. Iš čia apie 750 km ilgio vamzdžiais lyg kraujagyslėmis į vilniečių namus keliauja šiluma. Kaip ji atsiranda? Kokie įrenginiai ūžia „Monstro“ viduje? Kodėl biokure randama kulkų?

Kaip yra skirstoma elektra ir dujos? Kaip yra prižiūrimi skirstomieji tinklai, kad jie būtų patikimi ir efektyvūs? Kas ir kaip rūpinasi tinklų gedimų šalinimu ir naujų klientų prijungimu? Kaip saugiai elgtis su elektra? 

Kviečiame 9-12 klasės mokinius į ESO praktinių mokymų centrą (Panevėžyje) sužinoti atsakymus. 

Edukaciniai užsiėmimai vėjo parke Tauragės raj. – „Vėjo spalva – žalia“. Kaip pastatyti vėjo jėgainę? Kaip ji veikia? Ar pakaks vėjo visoms vėjo jėgainėms ir kodėl vėjo spalva yra žalia? Visus ir dar daugiau atsakymų galėsite sužinoti edukaciniuose užsiėmimuose Tauragės raj.

„Ignitis renewables“, tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė, vysto pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parką Baltijos šalyse „Curonian Nord“. Šis projektas ne tik prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimo, bet ir skatins pajūrio regiono ir visos šalies ekonomiką, rems vietos bendruomenių veiklą.

Vakarų Lietuvoje „Ignitis renewables“ pradeda ir specialią edukaciją, skirtą vaikus susipažinti su jūrinio vėjo elektrinėmis per žaidimus ir praktinį mokymąsi. Moksleiviai turės galimybę sužinoti apie vėjo elektrinių veikimo principus, statybos procesus bei jų teikiamas naudas. Edukacinė programa apima praktinius užsiėmimus, kurių metu vaikai stato mažus vėjo elektrinių modelius, stebi jų veikimą ir mokosi apie elektros energijos gamybos jūroje ypatumus.

Visiems, besidomintiems ar norintiems susipažinti su energetikos istorija ir su ja susijusia technika, verta apsilankyti ETM, įsikūrusiame pirmos viešosios Vilniaus elektrinės patalpose.

Čia galima sudalyvauti edukacijose, išbandyti energetikos, pramonės ir interaktyvias mokslo ekspozicijas, elektrinės valdymo pulto simuliatorių ir pabėgimo kambarį.

Didžiausia atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti elektrinė Lietuvoje. Ji išvadavo Kauną nuo ilgus metus varginusių pavasarinių potvynių.

Šiuo metu KHE kasmet pagamina apie 4 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos arba apie penktadalį visos iš atsinaujinančių energijos šaltinių šalyje generuojamos energijos.

Jėgainėje atliekos verčiamos į šilumos ir elektros energiją, pasitelkiant šiuo metu vienas moderniausių technologijų Europoje. Per metus jėgainėje galima sutvarkyti apie 200 tūkst. tonų atliekų.

KKJ per metus elektros energija aprūpins 94 000 Kauno namų ūkių ir pagamins 40 proc. Kaunui reikalingos centralizuotai tiekiamos šilumos.

Jėgainėje energija nuo 2020 metų pabaigos gaminama iš komunalinių atliekų, o įgyvendinus biokuro jėgainės dalies projektą energija bus gaminama ir iš biokuro. Atliekų jėgainė per metus sutvarko ir energija paverčia apie 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų, o biokuro jėgainėje bus panaudojama apie 500 tūkst. tonų.

VKJ per metus elektros energija aprūpins 230 000 Vilniaus namų ūkių ir pagamins 50 proc. Vilniui reikalingos centralizuotai tiekiamos šilumos.

Vienintelė tokio tipo elektrinė Baltijos šalyse, išsidėsčiusi į šiaurę nuo Kruonio miestelio, Kaišiadorių rajone.

KHAE kartais yra vadinama didžiausia baterija Baltijos šalyse, unikaliu inžinerijos statiniu, o nuo jos baseino galima pasigrožėti išskirtiniais vaizdais.

Taip pat KHAE yra kaip greitoji pagalba kitų elektrinių avarijos atveju. Net išsijungus visoms šalies elektrinėms ji galėtų pradėti veikti be jokio išorinio energijos šaltinio ir jau po 2 minučių pradėtų gaminti elektrą.