Lietuva stiprina ambicijas mokslo ir inovacijų srityje ir siekia sudaryti pilno ciklo partnerystės sutartį su Masačusetso technologijos institutu (MIT) – vienu stipriausių pasaulio mokslo ir technologijų centrų. Mokslo ir verslo atstovų inicijuotas bendradarbiavimas galėtų reikšmingai sustiprinti Lietuvos inovacijų ekosistemą ir paspartinti perėjimą prie aukštesnės pridėtinės vertės ekonomikos.
Apie tai, ką ši partnerystė reikštų Lietuvos mokslui ir verslui pasakoja Lietuvos konsorciumo bendradarbiavimui su MIT koordinatorė Ina Žurkuvienė ir „Ignitis grupės“ valdybos narė ir Konsorciumo valdybos pirmininkė Živilė Skibarkienė.
Prieiga prie pasaulinio lygio inovacijų ekosistemos
MIT jau daugelį metų laikomas vienu stipriausių pasaulio tyrimų institutų ir inovacijų ekosistemų. Verslo aplinkoje jis siejamas su giliųjų technologijų, verslumo ir inovacijų plėtra, o akademinėje bendruomenėje vertinamas dėl tarpdiscipliniškumo ir gebėjimo jungti skirtingas mokslo kryptis – nuo nanotechnologijų ir dizaino iki kosmoso inžinerijos, autonominių sistemų ar humanitarinių mokslų.
„Galimybė pasirašyti sutartį su MIT yra istorinė proga Lietuvai. Tai proga mūsų mokslui, verslui ir viešajam sektoriui susijungti su viena inovatyviausių ekosistemų pasaulyje ir parsinešti gerąsias praktikas bei kompetencijas į Lietuvą“, – teigia I. Žurkuvienė.
Nors MIT tarptautines programas vykdo jau kelis dešimtmečius, pilno ciklo bendradarbiavimo modeliai pasaulyje tebėra reti. Lietuvos ir MIT bendradarbiavimo iniciatyvą nuosekliai stiprino MIT jau 16 metų dirbantis profesorius Gediminas Urbonas. Pastaraisiais metais MIT studentai jau ne kartą lankėsi Lietuvoje, susipažino su vietos mokslo ir verslo ekosistema.
Tikslas – spartesnis perėjimas prie aukštesnės pridėtinės vertės ekonomikos
Ši partnerystė Lietuvai svarbi siekiant suteikti naują impulsą šalies inovacijų sistemai. Europos inovacijų švieslentėje Lietuvos inovacijų ekosistemos efektyvumas siekia 81 % ES vidurkio, todėl šalis vis dar priskiriama nuosaikių inovatorių grupei.
Lietuvos pozicija ES inovacijų kontekste rodo aiškią erdvę augimui:
- 25 vieta pagal tarptautinius patentus;
- 24 vieta pagal aukštųjų technologijų eksportą.
„Siekdami kurti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, turime transformuoti dabartinį gamybos ir paslaugų modelį. MIT turi tai, ko mums šiuo metu labiausiai reikia – pasaulinio lygio patirtį, kaip mokslo žinias paversti rinkai ir visuomenei naudingais produktais. Sujungę universitetus, verslą, investuotojus, startuolius ir valstybės institucijas galime pasiekti, kad investicijos į inovacijas duotų maksimalią grąžą“, – sako I. Žurkuvienė.
Verslui tokia partnerystė yra svarbi platforma bendriems tyrimams, talentų ugdymui, naujų technologijų testavimui ir spartesniam mokslo žinių komercializavimui. Ilgainiui tai galėtų sustiprinti Lietuvos įmonių konkurencingumą aukštos pridėtinės vertės sektoriuose.
Verslo interesas – talentai ir globalus konkurencingumas
Prie konsorciumo aktyviai prisijungusi „Ignitis grupė“ akcentuoja vieną svarbiausių tokios partnerystės naudų – talentų pritraukimą ir ugdymą. Energetikos sektoriaus transformacijai reikalingi aukščiausio lygio specialistai, o inžinerinės ir gamtos mokslų kryptys Lietuvoje vis dar susiduria su populiarumo iššūkiais.
„Norint įgyvendinti ambicingus projektus energetikos sektoriuje, mums reikia profesionalų, kuriuos turime ne tik išsiugdyti patys, bet ir pritraukti iš kitų Europos šalių. MIT vardas gali reikšmingai sustiprinti Lietuvos patrauklumą talentams“, – sako Ž. Skibarkienė.
Jos teigimu, MIT nereikėtų vertinti vien tik kaip švietimo ar tyrimų institucijos. Tai taip pat yra itin stipri verslumo ir inovacijų ekosistema, turinti didelę įtaką technologijų kūrimui, komercializavimui ir naujų įmonių atsiradimui.
Lietuva – galimybė išlaikyti ir pritraukti talentus
Ž. Skibarkienė ir I. Žurkuvienė sutinka, kad MIT programų atėjimas į Lietuvą būtų svarbus signalas jauniems talentams, kuriems siekiant dirbti aukščiausio lygio mokslo ir technologijų aplinkoje nebereikėtų būtinai išvykti iš šalies.
„Mūsų tikslas – sukurti platformą čia, Lietuvoje, kad talentai galėtų augti ir kurti vertę vietoje. Lietuvos universitetai yra stiprūs, o partnerystė su MIT suteiktų prieigą prie pasaulinio lygio žinių bazės, technologijų ir profesūros“, – teigia Ž. Skibarkienė.
I. Žurkuvienės teigimu, tarptautinė patirtis rodo, kad tokie modeliai gali turėti apčiuopiamą poveikį. Vienu dažniausiai minimų pavyzdžių laikoma Portugalija, kuri su MIT bendradarbiauja jau du dešimtmečius. Ši partnerystė prisidėjo prie didesnio tarptautinio matomumo, stipresnio mokslo ir verslo ryšio bei geresnių galimybių vietoje ugdyti ir išlaikyti talentus. Panašūs pavyzdžiai matomi ir Singapūre, kur bendri tyrimų centrai padėjo pritraukti MIT profesorius ir studentus dirbti vietoje.
Energetikos transformacija – viena iš strateginių krypčių
Lietuva į šią partnerystę ateina ne tik kaip žinių gavėja, bet ir kaip partnerė, turinti aiškias kompetencijas bei prioritetus. Po ilgų diskusijų su MIT buvo išgrynintos kelios strateginės sritys, kuriose Lietuva mato didžiausią potencialą ir kurios sutampa su valstybės ilgalaikiais tikslais: energetikos transformacija, biotechnologijos, pažangi gamyba, duomenų analitika, autonominės sistemos ir dirbtinis intelektas, dviguba paskirtis, kibernetinis saugumas bei atsparumas.
Nors proveržis giliųjų technologijų srityje reikalauja ilgalaikės perspektyvos, Lietuva jau dabar dėlioja pirmuosius žingsnius, o penkerių metų bendradarbiavimo laikotarpis galėtų tapti tvirtu pagrindu ateities ekonomikai.
„Pradėtume nuo kompetencijų stiprinimo prioritetinėse srityse per tyrimus, švietimą ir inovacijas – pirma turime sukurti veikiančią inovacijų ekosistemą. Orientuojamės į giliąsias technologijas, kurios gali tapti varomąja jėga, užtikrinančia tvaresnį BVP augimą ir ilgalaikį šalies ekonominį saugumą“, – reziumuoja I. Žurkuvienė.
Lietuvos pranašumas tokioje partnerystėje – lankstumas, gebėjimas greitai priimti strateginius sprendimus ir ambicija kurti technologinius pokyčius. Toks dinamiškumas gali sustiprinti Lietuvos, kaip patikimos tarptautinės inovacijų partnerės, pozicijas.
Lietuvos konsorciumo, bendradarbiaujančio su MIT, nariai: koordinatorius Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, LTG grupė, UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“, UAB „Northway Biotech“ ir UAB „Novian“.
Powered by
Programos draugai
