Lietuvai vystant pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parką Baltijos šalyse „Curonian Nord“, atsiranda dar viena galimybė į gimtinę sugrįžti ir užsienyje dirbantiems profesionalams. Vienas iš grįžusių – jūrinio projekto inžinerijos vadovas Karolis Kairelis. Dirbti į „Ignitis renewables“, tarptautinę žaliosios energetikos bendrovę, kuri ir vysto jūrinio vėjo parką, jis sugrįžo iš Japonijos. Su kokiais iššūkiais jis susidūrė dirbdamas energetikos sektoriuje? Kuo skiriasi darbas užsienyje nuo darbo Lietuvoje? Ir kodėl jis patartų moksleiviui studijuoti inžineriją? Apie tai su Karoliu Kaireliu ir pasikalbėjome.
Karoli, kaip atsiradai energetikos sektoriuje?
Mano kelionė į energetikos sektorių prasidėjo universitete. Šiaip visada mėgau spręsti problemas, todėl buvau pasirinkęs studijuoti civilinę (statybos) inžineriją. Nors renkantis studijas sritis atrodė gana aiški ir apčiuopiama, bet tik studijuodamas supratau, kokią plačią įvairovę siūlo civilinė inžinerija – nuo sanitarinių sąlygų gerinimo besivystančiose šalyse, iki sudėtingų, žemės drebėjimams atsparių, tiltų projektavimo. Ir net iki inovatyvių sprendimų ieškojimų energetikai.
Studijavau integruotą inžinerijos magistro kursą Jungtinėje Karalystėje, University of Bristol. Paskutiniais studijų metais baigiamajam komandiniam projektui su kursiokais pasirinkome temą, susijusią su pamatinėmis konstrukcijomis vėjo turbinoms jūroje. Tai buvo atsitiktinis sprendimas, kuris tapo lemtingu – šis projektas mane visiškai įtraukė į jūrinio vėjo energetiką.
Kadangi 2010 m. Lietuvoje apie jūrinį vėją dar nebuvo rimtai kalbama, nusprendžiau likti Jungtinėje Karalystėje. Ten prisijungiau prie vienos iš didžiausių pasaulyje inžinerinių projektavimo įmonių ir pradėjau savo karjerą energetikoje.
Per šį laikotarpį dirbau su projektais įvairiuose pasaulio kampeliuose – Europoje, JAV, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Vietname. Taip pat turėjau galimybę beveik penkerius metus gyventi Japonijoje. Nors pagrindinė mano veikla visada buvo susijusi su jūrinėmis vėjo elektrinėmis, turėjau galimybę prisidėti ir prie sausumos vėjo, saulės parkų projektų bei dirbti su naftos platformomis jūroje. Šios patirtys praplėtė mano žinias ir leido pamatyti energetikos sektoriaus įvairovę, tačiau jūrinio vėjo projektai išliko pagrindinis mano veiklos variklis.
Su kokiais iššūkiais susidūrei būdamas energetikos sektoriuje?
Energetikos sektorius yra itin dinamiškas ir tarptautinis, todėl čia netrūksta iššūkių – techninių, organizacinių, reguliacinių ir net asmeninių.
Vienas reikšmingiausių iššūkių – reguliaciniai skirtumai tarp šalių. Kiekviena valstybė turi savus reikalavimus, įstatymus ir techninius standartus, kuriuos būtina atitikti, net jei technologiškai projektai yra labai panašūs.
Techniniai iššūkiai ypač juntami dirbant su jūriniais projektais. Nors statybos darbai jūroje kruopščiai planuojami ir analizuojami iš anksto, kartais pasitaiko nenumatytų situacijų, kurios reikalauja greitų ir atsakingų sprendimų. Pamenu, vieno projekto statybų metu, apie antrą valandą nakties suskambo telefonas. Atsiliepęs išgirdau: „Karoli, mes turime nenumatytą situaciją“. Paprašiau 5 minučių, kad prabusčiau, ir perėjau prie problemos analizės. Po 20 minučių diskusijos telefonu su rangovais priėmėme sprendimą, kuris kėlė mažiausią riziką kitiems projekto etapams, ir darbas galėjo tęstis.
Tokios situacijos nėra kasdienybė – jų pasitaiko vos viena ar dvi per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir darome viską, kad jų nebūtų, nes prastovos jūroje yra labai brangios. Specializuotų laivų dienos įkainiai gali siekti šimtus tūkstančių eurų, todėl greiti ir apgalvoti sprendimai tampa kritiškai svarbūs. Tokie momentai primena, kokią atsakomybę tenka prisiimti šiame sektoriuje.
Neseniai grįžai gyventi į Lietuvą. Kas pastūmėjo tokiam žingsniui?
Taip, po daugiau nei 16 metų gyvenimo užsienyje praeitais metais atsikraustėme gyventi į Lietuvą. Sprendimą atsikraustyti į Lietuvą lėmė keletas veiksnių. Vienas iš jų – tai, kad Lietuvoje bei aplinkinėse šalyse pradėjo sparčiai vystyti vėjo parkus jūroje. Norėjau prisidėti prie gimtinės pažangos energetikos srityje ir būti arčiau šeimos.
Kuo skiriasi darbas užsienyje nuo darbo Lietuvoje?
Darbas užsienyje su tarptautinėmis komandomis praplėtė mano kultūrinį akiratį ir padėjo geriau suprasti tiek kitus, tiek patį save. Dirbant su įvairių tautų atstovais skirtingose šalyse, pastebėjau, kad darbo kultūros ganėtinai skiriasi, tačiau tuo pačiu turi ir panašumų – ne veltui egzistuoja tam tikri stereotipai.
Kadangi „Ignitis grupėje“ dirbu tiek su lietuviais, tiek su užsieniečiais, didelių skirtumų tarp darbo Lietuvoje ir užsienyje nepastebiu. Tačiau yra keletas smulkmenų, kurios krenta į akis. Pavyzdžiui, dauguma lietuvių į darbą važiuoja automobiliais, o ne viešuoju transportu. Taip pat lietuviai linkę darbo dieną pradėti anksti – ofise kolegas galima sutikti jau 7 valandą ryto. Japonijoje kolegos dažnai dirbdavo ilgai vakare, bet retai kada kolegos ofise būdavo anksčiau nei 9 valandą ryto. Šie skirtumai įdomiai atspindi kiekvienos kultūros darbo įpročius ir gyvenimo būdą.
Statote pirmąjį Lietuvoje jūrinį vėjo parką. Kokie įspūdžiai?
Tai yra nepaprastai įdomus ir atsakingas projektas. Jūrinis vėjo parkas – tai inžinerijos ir technologijų triumfas, kuris reikalauja kruopštaus planavimo, inovatyvių sprendimų ir stiprios komandinės dinamikos.
Žinoma, toks projektas kelia tam tikrų iššūkių ir rizikų, tačiau suteikia ir didžiulį pasitenkinimą. Galimybė būti šios svarbios iniciatyvos dalimi mane labai motyvuoja ir įkvepia. Tai yra ne tik didžiulis žingsnis į priekį Lietuvos energetikoje, bet ir galimybė palikti reikšmingą pėdsaką šios srities vystymesi.
Kodėl patartum moksleiviui studijuoti inžineriją?
Inžinerija yra sritis, kuri leidžia kurti realius sprendimus, turinčius apčiuopiamą poveikį mūsų kasdieniam gyvenimui. Studijuodamas inžineriją, tu ne tik įgyji techninių žinių, bet ir išsiugdai problemų sprendimo įgūdžius – gebėjimą analizuoti, logiškai mąstyti ir priimti sprendimus, kurie pritaikomi ir kitose srityse.
Tai yra pasaulines galimybes suteikianti profesija. Inžinerija leidžia dirbti su įvairiausiais projektais visame pasaulyje ir prisidėti prie technologinių inovacijų bei tvarios ateities kūrimo. Todėl, jei moksleiviui patinka ieškoti sprendimų ir kurti naujus dalykus, inžinerija yra puikus pasirinkimas.
Norėčiau pabrėžti, kad energetikos sektorius yra nepaprastai svarbus mūsų ateičiai. Technologijų pažanga ir tvarumo siekis yra raktas į sėkmingą ir darnų mūsų visuomenės vystymąsi. Tad kviečiu jaunimą domėtis šia sritimi, nes kiekvienas prisidėjimas prie energetikos revoliucijos – nuo inžinerinių sprendimų iki įstatyminės ir reguliacinės bazės formavimo – yra labai svarbus. Kartu galime kurti žalesnę, tvaresnę ateitį.
Powered by
Programos draugai
